Vokiečių filologijos katedros pirmakursių portretai
Šioje rubrikoje savo mintimis apie studijų pasirinkimą ir vokiečių filologijos bei kalbos studijas VU Filologijos fakultete dalijasi mūsų pirmakursiai ir pirmakursės.
Ugnė Juknevičiūtė, Dalyko pedagogika: lietuvių kalba ir užsienio (vokiečių) kalba
Kaip ir kada Tavo gyvenime atsirado vokiečių kalba?
Mano vokiečių kalbos kelionė prasidėjo šestoje klasėje, kai mokykloje reikėjo pasirinkti antrą užsienio kalbą. Dauguma klasiokų mano klasėje rinkosi rusų kalbą, nes jų sprendimą įtakojo tėvai, kurie gerai ją suprato. Tai man sukėlė daug abejonių dėl savo pasirinkimo, tačiau vokiečių ir anglų kalbų panašumai mane padrąsino rinktis tai, kas yra labiau žinoma bei suprantama.
Koks buvo pirmasis išmokstas vokiečių kalbos žodis?
Kiekvienoje kalboje žmonės pradeda mokytis nuo pačių paprasčiausių pagrindų. Mano nuomone, jie taip pat yra patys reikšmingiausi, nes paskatina žmogų toliau domėtis kalba. Nuo paprasto pasisveikinimo nežinomasis gali tapti draugu. Todėl mano pirmasis išmoktas žodis - Hallo, nors atrodo nereikšmingas, atvėrė man duris į vokiečių kalbą.
Kaip sužinojai apie dalyko pedagogikos studijas Vilniaus universitete?
Apie pedagogikos studijas sužinojau iš Vilniaus universiteto internetinio puslapio. Jame viskas buvo labai aiškiai parašyta bei paaiškinta. Kadangi visada norėjau studijuoti Vilniuje pedagogiką, Vilniaus universitetas buvo pirmasis pasirinkimas, nes atitiko visus mano norimus kriterijus: turėjo mano norimą studijų programą bei buvo įsikūręs sostinėje.
Kaip Tau sekasi studijuoti Vilniaus universitete?
Mano pasirinktos studijos Vilniaus universitete atitiko visus lūkesčius. Studijos įdomios, bendrakursiai draugiški, o dėstytojai supratingi bei išsilavinę žmonės, kurie ne tik suteikia žinių, bet taip pat padeda iškilus sunkumams ar įvykus nesusipratimams. Esu patenkinta savo studijom ir džiaugiuosi, kad čia stojau.
Ko palinkėtum sau ir savo bendrakursiams ir bendrakursėms ateinančiais studijų metais?
Aš linkiu sau ir mano bendrakursiam kitais mokslo metais išlikti kantriems, siekti užsibrėžto tikslo bei nepasiduoti iššūkių apsuptyje. Kartais studijos gali sukelti streso ir abejonių, todėl svarbu tikėti savo jėgomis, nebijoti paprašyti bendraminčių ar dėstytojų pagalbos. Mano nuomone, svarbiausia džiaugtis kiekviena čia praleista akimirka. Nors studijavimas reikalauja pastangų, jis yra įsimintiniausias kiekvieno žmogaus gyvenimo etapas.
Galvojantiems studijuoti vokiečių kalbą Vilniaus universitete – nauja galimybė
Nuo 2022 m. VU Filologijos fakultete atsiveria dar viena nauja galimybė norintiems studijuoti vokiečių kalbą – pirmakursiai galės rinktis bakalauro studijų programą „Anglų ir kita užsienio (vokiečių) kalba“. Studijų trukmė – 4 metai, pabaigus programą įgyjamas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis. Programa priskiriama lingvistikos šakai. Vokiečių kalbos studijuoti pagal šią programą galima pradėti mokytis ir nuo nulio. Vokiečių kalbos dalykus dėstys Vokiečių filologijos katedros dėstytojos ir dėstytojai.
„Anglų ir kita užsienio (vokiečių) kalba“ – tai programa, kuri jungia dvi svarbias Europos ir pasaulio kalbas ir atveria duris į verslo, mokslo, diplomatijos pasaulį. Būtent šių kalbų derinys yra vienas paklausiausių įvairiose šiuolaikinės darbo rinkos srityse. Greta anglų kalbos galėsite studijuoti ir vokiečių kalbą, vokiškai kalbančių šalių kultūras.
Kitos studijų galimybės su vokiečių kalba Vilniaus universitete
Vilniaus universitetas siūlo studijuoti ir kitose su vokiečių kalba susijusiose studijų programose:
„Vokiečių filologija“ yra pagrindinė VU Filologijos fakulteto su vokiečių kalba susijusi bakalauro studijų programa. Ji skirta norintiems puikiai išmokti vokiečių kalbą, studijuoti vokiškai kalbančių šalių literatūrą ir kultūrą. Studijų trukmė – 4 metai, pabaigus programą įgyjamas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis. Vokiečių kalbos pagal šią programą galima pradėti mokytis ir nuo nulio, ir jau turint vokiečių kalbos žinių. Vokiečių filologijos studentai turi galimybę pasirinkti kitos krypties gretutines studijas, pvz., skandinavistiką, ispanų kalbą ir kultūrą, verslo vadybą, ir šitaip praplėsti savo išsilavinimą. Norintieji tapti vokiečių kalbos mokytojais gali rinktis dalyko pedagogikos gretutines studijas ir įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją. Šią kvalifikaciją taip pat galima įgyti po bakalauro studijų įstojus į VU vienerių metų trukmės pedagogines profesines studijas.
Vokiečių kalbą Vilniaus universiteto bakalauro pakopos studentai gali rinktis ir kaip gretutines studijas. Ir šiuo atveju vokiečių kalbos galima mokytis arba pradedančiųjų, arba pažengusiųjų grupėje. Pasirinkus gretutines studijas vokiečių kalbą pradedama studijuoti nuo antro kurso.
Jei norite tapti vokiečių kalbos mokytoju ar mokytoja, taip pat galite rinktis VU Filosofijos ir Filologijos fakultetų vykdomą bakalauro studijų programą „Dalyko pedagogika“. Ši programa skirta dviejų mokomųjų dalykų mokytojams rengti. Šalia anglų, lietuvių, rusų ar lenkų kalbos kaip antrąjį dalyką galima pasirinkti vokiečių kalbą. Studijų trukmė – 4 metai, pabaigus studijas įgyjamas ugdymo mokslų bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Verta paminėti, kad 2021 m. rudenį naujai paskelbtuose „Times Higher Education’s“ (THE) dalykiniuose reitinguose Vilniaus universiteto buvo įvertintas ir edukologijos mokslų srityje, kurioje iš karto užėmė aukštą 401–500 poziciją. VU lingvistika šiame reitinge 2021 m. reitinguojama aukštoje 251-300 pozicijoje.
VU studijų programos suteikia galimybę profesionaliai išmokti vokiečių kalbą (net ir pradėjus nuo nulio), įvaldyti šiuolaikinius kalbos tyrimo metodus, išsamiai susipažinti su vokiškai kalbančių šalių literatūra, kultūra, visuomeniniu ir politiniu gyvenimu. Pasirinkus vokiečių filologijos studijas Vilniaus universitete, šią užsienio kalbą galima išmokti C1 lygiu – tokio lygio žinios atveria 100 mln. gyventojų turinčią rinką, kuri apima Vokietiją, Austriją, Šveicariją ir Liuksemburgą, o studijos leidžia tęsti mokslus minėtose šalyse ar sieti su jomis ir profesinę karjerą.
Užsienio kalbos mokėjimas šiandieninėje darbo rinkoje – itin reikalingas ir reikšmingas privalumas
Užsienio kalbos mokėjimas šiandieninėje darbo rinkoje – itin reikalingas ir reikšmingas privalumas. Pasirinkus vokiečių filologijos studijas Vilniaus universitete (VU), šią užsienio kalbą galima išmokti C1 lygiu - tokio lygio žinios atveria 100 mln. gyventojų turinčią rinką, kuri apima Vokietiją, Austriją, Šveicariją ir Liuksemburgą, o studijos leidžia tęsti mokslus minėtose šalyse ar sieti su jomis ir profesinę karjerą.
Kodėl verta studijuoti Vokiečių filologiją Vilniaus universitete?
Kodėl ši programa?
- tapsite profesionaliais vokiečių kalbos ir kultūros žinovais ir įgysite universalų humanitarinį išsilavinimą;
- gretutinės studijos ir platus dalykų pasirinkimas leis įgyti dar vienos srities (pvz. skandinavistikos, verslo vadybos, sociologijos, istorijos ar kt.) kompetencijų;
- norintieji dirbti mokytojais galės rinktis Dalyko pedagogikos gretutines studijas. Studijuojantys valstybės finansuojamose vietose šiuo atveju gali pretenduoti į kas mėnesį mokamą 300 EUR stipendiją;
- pasirinkdami dalykus iš laisvai pasirenkamų individualiųjų studijų programos galėsite papildomai gilintis į tas sritis, kurios Jums atrodo įdomios – mokytis kitų kalbų, vertimo, istorijos, senųjų raštų tyrimo, filosofijos, ekonomikos ir kt.
- Jums dėstys aukštos kvalifikacijos dėstytojai, baigę mokslus ar ilgesnį laiką stažavęsi Vokietijos universitetuose, tarp kurių ir keli gimtakalbiai;
- studijų turinys nuolat atnaujinamas reaguojant į darbo rinkos tendencijas ir studentų poreikius;
- galėsite išvykti dalinių studijų į geriausius užsienio universitetus ne tik pagal Erasmus, bet ir pagal Vokiečių kalbos katedros tikslinės partnerystės su Hamburgo universitetu programą ir gausite stipendiją;
- 5 semestre galėsite pretenduoti į UAB „Reiz Tech“ įsteigtą vienkartinę 2000 EUR dydžio stipendiją;
- turėsite galimybę dalyvauti Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo fondų (DAAD, Vokietijos ir Baltijos ateities fondo ir kt.) rengiamuose ir finansuojamuose vasaros kursuose ir jaunimo akademijose, skirtose ir kalbos mokymuisi, ir politikos, verslo, aplinkosaugos ir kultūros klausimams
- įgysite vertingų bendrųjų gebėjimų: dirbti ir mokytis savarankiškai ir grupėje, analizuoti, mąstyti kritiškai ir kūrybiškai, siekti kokybės ir atsakyti už savo darbo rezultatus;
- baigę VU bakalauro programą galėsite tęsti studijas magistrantūros programose ir rinktis dalykinės (teisės) kalbos, literatūros, bendrosios ar taikomosios kalbotyros, semiotikos, Šiaurės šalių kalbų ir kultūrų programas
Kokios karjeros galimybės?
- Jums atsivers puikios karjeros galimybės dirbti Vokietijos valstybės institucijų ir Vokietijos įmonių atstovybėse Lietuvoje bei Lietuvos verslo įmonėse, plėtojančiose veiklą Vokietijoje:
- Vokietijos ambasadoje Vilniuje, Goethe’s institute, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmuose ir kt. institucijose;
- tarptautinėse organizacijose (pvz., Konrado Adenauerio fonde, DBJW fonde);
- kultūros ir švietimo įstaigose (pvz., gimnazijose, kalbų mokyklose, kolegijose ir universitetuose);
- vertimų biuruose, leidyklose;
- turizmo / kelionių agentūrose, viešbučiuose;
- verslo ir paslaugų įmonėse (pvz., bankuose, logistikos įmonėse, klientų aptarnavimo centruose, prekybos įmonėse);
- valstybinėse ir viešosiose įstaigose;
- laisvai samdomi arba sau darbo vietas susikuriantys turinio kūrėjai, vertėjai, leidėjai, kūrybos komunikacijos darbuotojai.
Kaip tapti vokiečių kalbos mokytoju
PEDAGOGŲ RENGIMAS VILNIAUS UNIVERSITETE
Ar žinote, kad studijuodami Vilniaus universitete, galite įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją ir tapti vokiečių kalbos mokytoju ar mokytoja?
Kviečiame studijuoti vokiečių kalbą, kultūrą ir literatūrą Vilniaus universitete, greta įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją ir tapti vokiečių kalbos mokytoju ar mokytoja. Vilniaus universitetas, kurio vienas iš prioritetų yra pedagogų ugdymas šiuolaikinei mokyklai, yra sudaręs palankias sąlygas siekiantiems mokytojo karjeros. Jei norite būti vokiečių kalbos mokytoju, tai galite padaryti dar bakalauro studijų metu, net jei ir neatsiras jūsų kurso draugų, turinčių tą patį norą. Jei tik vėliau supratote, kad jūsų pašaukimas – būti mokytoju, tai taip pat įgyvendinama Vilniaus universitete.
Siekiantiems vokiečių kalbos mokytojo karjeros VU šiuo metu siūlo keturias pagrindines galimybes:
1) „Vokiečių filologijos“ ir „Anglų ir kitos užsienio (vokiečių) kalbos“ bakalauro studijų metu rinktis „Dalyko pedagogikos“ gretutines studijas,
2) stojant į „Dalyko pedagogikos“ bakalauro programą rinktis specializaciją su vokiečių kalba kai vienu iš mokomųjų dalykų,
3) baigus bakalauro studijas rinktis „Mokyklos pedagogikos“ pedagogines profesines studijas,
4) jau dirbant mokytoju (-a) rinktis Kalbinio ugdymo (vokiečių kalbos) modulį, skirtą įgyti vokiečių kalbos mokymo kompetenciją.
Pirmasis kelias – „Vokiečių filologijos“ ar „Anglų ir kitos užsienio (vokiečių) kalbos“ bakalauro studijos + „Dalyko pedagogikos“ gretutinės studijos:
Baigę mokyklą stojate į Vilniaus universitetą ir pasirenkate Jus dominančias „Vokiečių filologijos“ arba „Anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių)“ bakalauro studijas, į kurias priimami ir studentai, kurie jau yra įgiję vokiečių kalbos žinių ir gebėjimų, ir tie, kurie anksčiau vokiečių kalbos nesimokė ir tik Universitete pradės studijuoti nuo nulio vokiečių kalbą, literatūrą ir kultūrą. Visi studentai nuo antro kurso gali pasirinkti gretutines studijas. Viena iš gretutinių studijų galimybių – dalyko pedagogika su vokiečių kalbos didaktikos alternatyva. Baigę šias gretutines studijas kartu su pagrindinių studijų bakalauro laipsniu įgysite ir pedagogo profesinę kvalifikaciją, kuri leidžia dirbti vokiečių kalbos mokytoja ar mokytoju mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje.
Be to, studijuojant „Vokiečių filologiją“ ir pasirinkus gretutines dalyko pedagogikos studijas studijuojantiems skiriama tikslinė 300 eurų stipendija.
Antrasis kelias – „Dalyko pedagogikos“ bakalauro studijos kaip vieną iš mokomųjų dalykų pasirenkant vokiečių kalbą:
Renkatės VU Filosofijos ir Filologijos fakultetų vykdomą bakalauro studijų programą „Dalyko pedagogika“. Ši programa skirta dviejų mokomųjų dalykų mokytojams rengti. Šalia anglų, lietuvių ar lenkų kalbos kaip antrąjį dalyką galima pasirinkti vokiečių kalbą. Studijų trukmė – 4 metai, baigus studijas įgyjamas ugdymo mokslų bakalauro laipsnis ir pedagogo profesinė kvalifikacija.
Trečiasis kelias –bakalauro studijas baigusiems absolventams:
Jei esate „Vokiečių filologijos“, „Vokiečių kalbos ir kultūros“ ar kitų germanistinių pagrindinių ar gretutinių studijų absolventė ar absolventas, pedagogo profesinę kvalifikaciją galite įgyti per „Mokyklos pedagogikos“ pedagogines profesines studijas, pasirinkdami vokiečių kalbos didaktikos specializaciją. Šios studijos trunka 1 metus ir jos skirtos absolventams bei absolventėms, jau dirbantiems ar ketinantiems dirbti mokyklose, bet neturintiems pedagogo profesinės kvalifikacijos. Studijos vyksta pagal sesijinį tvarkaraštį, iš dalies nuotoliniu būdu.
Ketvirtasis kelias – vokiečių kalbos mokymo kompetenciją suteikiantis Kalbinio ugdymo (vokiečių kalbos) modulis, skirtas kitų dalykų mokytojams:
Šis kelias tinka įvairių mokomųjų dalykų pedagogams ir pedagogėms, norintiems įgyti teisę mokyti vokiečių kalbos. Modulis pirmiausia skirtas humanitarinių ir socialinių mokslų dalykų mokytojams, tačiau jį gali rinktis ir kitų dalykų mokytojai. Atkreipiame dėmesį, kad studijuojant vokiečių kalbą galima mokytis pažengusiųjų grupėje arba pradėti mokytis vokiečių kalbos nuo pradžios, nuo nulio. Tai Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ finansuojamose modulių studijose ir įgyti teisę mokyti užsienio kalbos dalykų (lenkų, prancūzų, vokiečių) pagal bendrojo ugdymo programas. Kviečiame pasidomėti šia galimybe: https://www.fsf.vu.lt/studentams/pedagogines-studijos-visos/modulio-studijos-pedagogams
Daugiau informacijos apie studijas su vokiečių kalba rasite VU Vokiečių filologijos katedros interneto svetainėje čia >>>
Informaciją apie priėmimą į pedagogines studijas Vilniaus universitete rasite čia >>
Jei turite klausimų, kreipkitės:
„Vokiečių filologijos“ studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Virginija Masiulionytė, el. paštas: , tel. 00370 5 2687230
Mūsų alumnai:
Dovilė Dūdėnaitė – Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytoja https://vivamokykla.lt/mokytojai/
Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos vokiečių kalbos mokytoja Valerija Nečepurenko 2021 m. buvo nominuota Metų vokiečių kalbos mokytojų rinkimuose: https://verdenesprogimnazija.lt/index.php/2022/04/14/metu-vokieciu-kalbos-mokytoja-2021/
Jašiūnų „Aušros“ gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja Jekaterina Lang Šauniausio mokytojo konkurse 2019 m. užėmė antrąją vietą. Germanistės ir pedagogės kvalifikaciją ji įgijo Vilniaus universitete. „Lietuvos ryto“ reportažą apie vokiečių kalbos mokytoją Jekateriną Lang skaitykite čia: https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/seima/2019/11/19/news/mokines-poelgis-mokytojai-is-jasiunu-atnese-neeilini-nuotyki-12547887/
VGTU inžinerijos licėjaus vokiečių kalbos mokytoja Kristina Sagaidak 2017 m. Mokytojo dienos proga vykusiuose Vilniaus mokytojų apdovanojimuose buvo nominuota Metų visuomeniškiausia mokytoja. https://www.vgtulicejus.lt/kristina-sagaidak-nominuota-visuomeniskiausia-mokytoja/
Mūsų alumnai
Laura Frolovaitė (Gėtės institutas; 2009 m. absolventė)
Esu vardu Laura Frolovaitė. 2007 m. VU universiteto baigiau vokiečių filologijos bakalauro studijas. Tik baigusi įsidarbinau privačiame dvikalbiame vaikų darželyje „Saulės gojus“ vokiečių kalbos mokytoja ir iškart galėjau pritaikyti studijų metu įgytas vokiečių kalbos žinias, nes penkias dienas per savaitę kasdien po 8 valandas su vaikais ir jų tėveliais bendravau tik vokiečių kalba taikant imersijos metodą. Dar studijų metais atlikau praktiką mokykloje ir supratau, kad pedagoginis darbas man labai prie širdies.
Labai nenorėjau nustoti studijuoti ir apsidžiaugiau galimybe suderinti darbą pilnu etatu su vakarinėmis Dalykinės (teisės) kalbos (vokiečių kalba) magistro laipsnio studijomis. Šios studijos labai praplėtė mano akiratį.
Apsigynusi diplominį magistro darbą toliau tęsiau savo pedagoginę veiklą ir pradėjau lankyti gidų kursus, tam kad galėčiau vesti ekskursijas vokiečių kalba Vilniaus mieste. Taip susiklostė, kad vasaromis pradėjau dirbti samdoma kelionių agentūros „Delta Tours“ žygeivių iš Vokietijos grupių vadove po visas tris Baltijos šalis.
Nuo 2014 metų dirbu Goethe‘s institute Vilniuje patarėja ankstyvajam kalbos ugdymui ir projektų „Tarptautiniai jaunimo debatai“ ir „Mokyklos–ateities partneriai“ koordinatore. Darbas šioje institucijoje labai dinamiškas, kūrybiškas ir įdomus. Džiaugiuosi, kad galiu pritaikyti įvairias savo patirtis ir įgytas žinias! O baigtos studijos Vilniaus universitete tikrai praverčia ir leidžia jausti, jog turiu tvirtą pagrindą po kojomis. Dėkoju buvusiems savo dėstytojams, kurie įkvėpė, palaikė, sudomino ir išmokė. O būsimiems ir esamiems studentams linkiu sėkmės ieškant savo kelių!
Irena Ülkekul (vertėja; 1989 m. absolventė)
Apie vokiečių kalbos studijas ir karjeros perspektyvas
Būdama 12 m. pradėjau svajoti apie vokiečių kalbos studijas. Tada nusimatė tik darbas mokykloje. Tai manęs negąsdino, nes kažkodėl visą laiką galvojau ir apie kitas galimybes, kurias gali atverti nauja kalba. Tuo metu aplinkiniai (giminės, draugai, mokytojai) reagavo labai skeptiškai. Siūlė pamąstyti apie kitas profesijas. Manau, nugalėjo vidinis jausmas ir polinkis. Vokiečių filologijos studijas VU baigiau 1989 m. Studijuodama mokiausi ne tik kalbą. Studijos ir sąlytis su kalba leido pažinti ne tik tos šalies kultūrą, mąstymą, filosofiją, bet ir geriau suvokti savąją, įsiklausyti į protėvių užkoduotas sąvokas. Tai kartais gali būti kaip kryžiažodžio sprendimas, mįslių minimas. Ir jis nesibaigia. Nuo trečiojo kurso dirbau tuometiniame „Inturiste“ gide. Buvo puiki galimybė girdėti gyvą kalbą, ją vartoti. Be to, šis darbas praplėtė istorines žinias, leido geriau pažinti savo gimtąjį miestą ir šalį. Po studijų likau ten dirbti, tačiau neilgam. Dviem savaitėm išvykau į Vokietiją. Prasidėjus neramumams Lietuvoje, pirmoji bendra Vokietijos-Lietuvos įmonė pasiūlė metus padirbėti pas juos (netoli Bonos). Per tą laiką Lietuva buvo pripažinta kaip nepriklausoma valstybė. Vokietijos užsienio reikalų ministerijai reikėjo lietuvių kalbos mokytojo pirmiesiems diplomatams. Kai pokalbio metu pasakiau, kad neturiu specialaus išsilavinimo, kalbų mokymo skyriaus vadovas tepasakė: „ Mūsų patirtis rodo, kad žmonės, atėję iš kitų sričių, dažnai sugeba perteikti kalbą lengviau ir paprasčiau.“ Žinoma, lietuvių kalbos studijos būtų labai pravertę, todėl džiaugiuosi, kad dabartiniai studentai turi šią galimybę. Man ši patirtis buvo be galo naudinga. Turbūt tai padėjo įkurti Berlyne lietuvišką mokyklėlę ir keletą metų jai vadovauti. Mokyklėlė vis dar sėkmingai tebegyvuoja.
Netrukus ministerijai prireikė vertimo paslaugų. Labai apsidžiaugiau gavusi pasiūlymą dalyvauti vertimo žodžiu kursuose. Per tą laiką buvau prisaikdinta teisme. Teko susipažinti su teisine Vokietijos sistema, kad galėčiau išlaikyti testą. Tad mano darbas jau nuo to laiko apima įvairiausias sritis, tenka atsidurti tarp pačių įvairiausių sluoksnių žmonių – nuo kalėjimo iki Prezidento. Ir visi kažką naujo įneša į mano gyvenimą, praturtina jį ir kartais sunku pasakyti, koks susitikimas man asmeniškai buvo vertingiausias. Šio darbo dėka aplankiau daug Vokietijos ir Europos miestų, praeitą rudenį teko dirbti ir Egipte, o kovą nusimato darbas Macao.
Vakar viena aktorė pakritikavo, kad žmonės vis labiau pradėję naudotis interneto privalumais, pradeda nemokėti formuluoti savo minčių. Pakanka spustelėti pele, ir teksto gabaliukai sudėlioti. Filologams, manau, tai rečiau nutinka.
Kalbų mokymasis lavina mūsų protą ir nuovoką. Kalba padeda suvokti istorinę vertybių kaitą, susigrąžinti pamirštas vertybes, kurios galbūt net buvo atmestos beieškant kažko naujo. Vertybes, kurios užkoduotos žodyje ir kurias žmogus galbūt tik per žodį jau ir tegali atsekti. Tik pasitelkę svetimą kalbą galime perteikti dvasines savo šalies, kultūros vertybes. Keletą metų rengiau Lietuvos spaudos apžvalgas „Zeit‘ fondui, kuris premijavo Rytų Europos spaudą. Jau per pirmąjį konkursą visi trys favoritai buvo išrinkti iš Rusijos. Kažkas mano viduje labai priešinosi, ar galėsiu ramiai grįžti iš šio posėdžio, jei taip ir nieko nepasakysiu. Nors mes, kurie rengėme apžvalgas, turėjome tik patarėjo balsą, viską sprendė komisija. Likus 10 min. iki pabaigos išdėsčiau savo abejones. Šviesaus atminimo grafienė Marion von Doenfoff iš karto sukluso ir mano pačios nuostabai pasiūlė skirti premiją ir Lietuvos savaitraščiui. Kalba ir vėl atvėrė naujas duris.
Per savo jau ne trumpą darbo laiką išverčiau ir dvi knygas į vokiečių kalbą. Po pirmos sakiau, daugiau niekada neversiu, juo labiau į vokiečių (negimtąją) kalbą. Kita vertus, tai buvo kaip labai geras intensyvus kalbos seminaras. Ypač po pirmos, kai teko dar kartą peržiūrėti suredaguotą tekstą ir pasimėgauti gimtakalbio formuluotėmis ir pranašumais. Bet daugiau tikrai niekada į negimtąją kalbą.
Studijų kolegos dirba mokytojais, dėstytojais, vertėjais, žurnalistais, politikais, sėkmingai vadovauja įmonėms (sugebėję netgi išgelbėti ne vieną nuo bankroto), turi savo verslą ir t.t. Šiais laikais viskas įmanoma. Bene įdomiausia pažintis buvo su dviem jaunom merginom iš Berlyno, kurios baigė filologijos mokslus ir meno istoriją ir šiuo metu dirba Šveicarijos banke. Kai paklausiau, kaip tai įmanoma turint filologinį išsilavinimą, jos man atsakė, kad bankai netgi labai džiaugiasi, kad jos iš kitos srities. Jos galinčios kitaip pažvelgti į vykstančius procesus ir geriau susieti juos su aplinka. Kitaip – naujas vėjas, gaivios mintys.
Tad vis prisimenu vieno Lietuvos dvasininko žodžius, kad Nojus statė laivą, neturėdamas jokių žinių apie laivų statybą, ir išgelbėjo žmoniją. „Titaniką“ statė specialistai...
Svarbu kiekvieno asmeninis, iš vidaus kylantis apsisprendimas, kokią žvaigždę pasirinkti iš begalinio žvaigždyno ir paskui ją sekti. Sau visad linkiu atrasti savąją žvaigždę, to nuoširdžiai linkiu ir Jums. O žvaigždžių tikrai daug.
Berlynas, 2012 m.